Leidėjas: West End Games, Mongoose Publishing
Išleidimo metai: 1984 (pirmas leidimas), 1989 (antras leidimas), 1995 („penktas leidimas"), 2004 (Paranoia XP)
Žanras: humoristinis, distopija
Sistema: speciali Paranoia - tai humoristinis vaidmenų žaidimas, kurio veiksmas vyksta distopinėje ateityje, panašioje į tą, kurią vaizdavo George Orwell‘as savo knygoje „1984-ieji" (1984), Aldous Huxley „Drąsiajame naujame pasaulyje" (Brave New World), Terry Gilliam‘as filme „Brazilija" (Brazil). Žaidimo pasaulis taip pat labai primena požeminę civilizaciją iš kultinio filmo „Berniukas ir jo šuo" (A Boy and His Dog) ir ypač „Logano pabėgimą" (Logan‘s Run). Tačiau šis žaidimas, skirtingai nuo daugelio minėtų kūrinių, persunktas juodu humoru - greičiau ironišku, nei tamsiu ir sunkiu.
Istorija
Buvo išleisti keturi Paranoia leidimai:
Pirmasis leidimas pasirodė 1984 m. „West End Games" kompanijoje. 1985 m. šis leidinys laimėjo Origins apdovanojimą už geriausias vaidmenų žaidimo taisykles. Antrąjį leidimą 1989 m. taip pat išleido „West End Games". „Penktąjį leidimą" „West End Games" išleido 1995 m. Šios serijos leidinių kūrime nedalyvavo beveik nė vienas iš pirminių autorių. Čia buvo skiriama mažiau dėmesio juodam humorui ir Alfa komplekso priespaudai, ir labiau parodijuojama populiarioji kultūra. Ketvirtoji žaidimo versija, Paranoia XP, kurios autoriai yra Allen Varney, Aaron Allston, Paul Baldowski, Beth Fischi, Dan Curtis Johnson ir Greg Costikyan pasirodė 2004 m. „Mongoose Publishing" leidykloje. 2005 m. „Microsoft" pareikalavo, kad raidės XP būtų pašalintos iš pavadinimo, todėl žaidimo pavadinimas tapo tiesiog Paranoia.
Veiksmo vieta ir laikas
Veiksmo vieta - Alfa Kompleksas, didžiulis futuristinis požeminis miestas, valdomas Kompiuterio, schizofreniško dirbtinio intelekto. Kompiuteris įvedė privalomą laimę, todėl liūdesys čia baudžiamas neatidėliotina mirties bausme. Kompiuteris saugo savo „tobulą" visuomenę nuo įvairiausių pavojų: Išorės, mutantų, slaptų bendruomenių ir, žinoma, komunistų. Ironiška, bet Alfa Komplekse gyvena išvien mutantai, susibūrę į slaptas bendruomenes. Siekdamas susidoroti su šiais pavojais, Kompiuteris nuolat formuoja „remontininkų" (Troubleshooters) komandas, kurių darbas ieškoti visuomenės gedimų ir juos nedelsiant sušaudyti. Šį vaidmenį ir atlieka žaidėjai, kurie paprastai būna visų Kompiuterio baimių įsikūnijimai, t.y. išdavikai. Veikėjai gauna nesuprantamas ir savaime prieštaringas užduotis, defektuotą eksperimentinę įrangą ir išsiunčiami pasitikti savo (dažniausiai absurdiškos ir juokingos) mirties.
Remontininkų kredo: „Būk atidus! Niekuo nepasitikėk! Laikyk ginklą paruoštą!"
Kompiuterio kredo: „Pasitikėk Kompiuteriu! Kompiuteris - tavo draugas."
Daugelyje scenarijų, kiekvienas žaidėjas iš tiesų yra mutantas, komunistas ir/arba slaptos bendruomenės narys. Eidamas į misiją jis turi savo slaptų tikslų ir dažniausiai siekia apgauti ir nužudyti savo bendražygius. Todėl žaidimas ir vadinasi Paranoia (liet. „paranoja"), o remontininkų misijos nuolat virsta klaidų komedija, visiems veikėjams stengiantis išduoti kitus ir išsaugoti savo paslaptis. Ore nuolat tvyro nepasitikėjimas, ir jei ginklai ištraukiami dar neišėjus iš instrukcijų kambario, vadinasi žaidimas rieda tinkama linkme.
Kadangi visi veikėjai - tai šešių klonų paketai, mirtis čia ne tokia svarbi, kaip daugelyje kitų vaidmenų žaidimų, tad remontininkai gali nuolat šaudytis tarpusavyje (tyčia arba netyčia) - užuot nutrūkus žaidimui, misijai tęsti tiesiog paskiriamas eilinis veikėjo klonas. Tokiu būdu dažnai kyla grumtynės, o mirtis tampa humoro objektu ir juokingu bei dažnu reiškiniu.
Saugumo lygiai
Alfa komplekso saugumo sistema pagrįsta šviesos spektro spalvomis. Kiekvienas pilietis pradeda nuo žemiausio - infraraudono lygio. Laimingieji ir patikimiausi pasiekia ultravioletines aukštumas. Saugumo spalvomis komplekse žymima beveik viskas: drabužiai, koridoriai, informacija. Lygiai taip skirstomas maistas ir įranga. Saugumo lygių nepaisymas - išdavystė.
Slaptos bendruomenės
Slaptos bendruomenės dažniausiai formuojasi atsitiktine ir netikslia prieškario informacija: Ruonių Klubas (jo nariai garbina gyvūnus, nors nėra tikri, kaip tie gyvūnai atrodo), Apskritiminio Stalo Riteriai, Pirmoji Kristaus Kompiuterio Programuotojo Bažnyčia, Humanistai, Anti-Mutantai, ir, be abejo, Komunistai. Šiame žaidime, daugumoje slaptųjų organizacijų pilna kitų bendruomenių šnipų ir dvigubų agentų.
Sistema
Ankstyvuosiuose Paranoia leidimuose visas taisyklių skyrius buvo pažymėtas kaip „neprivalomas", o veikėjų susipažinimas su taisyklėmis laikomas išdavyste (kas, be jokios abejonės, baudžiama neatidėliotina mirties bausme). Todėl jei nesate Žaidimo Meistras arba/ir ketinate žaisti Paranoia, praleiskite šį skyrių.
Kiekvienas žaidėjas turi šešis pagrindinius įgūdžius - Vadovavimo (Management), Sėlinimo (Stealth), Smurto (Violence), Techninės įrangos (Hardware), Programinės įrangos (Software) ir Vandens įrangos (Wetware), - kurių reikšmės svyruoja nuo 4 iki 10. Kiekvienas įgūdis dalijamas į specialybes, kurių reikšmės būna nuo 1 iki 20. Specialybės gali būti Įprastos (Common), kurios paprastai naudingos išgyvenimui, ir Siauros (Narrow), ne tiek naudingos, bet suteikiančios žaidimui juoko. Kiekvienas žaidėjas pasirenka iki šešių įprastų specialybių ir iki šešių siaurų, kurios bus aukštesnės vertės nei įgūdis. Tačiau už kiekvieną aukšto rango įprastą specialybę žaidėjas privalo pasirinkti ir vieną įprastą to pačio įgūdžio specialybę su rangu 1. Siauras specialybes apibrėžia pats žaidėjas; tai galima padaryti ir žaidimo metu.
Kauliukų pagalba atsitiktinai parenkama veikėjo paslaugų grupė (Service Group), mutacinės galios (Mutant Power) ir slapta organizacija (Secret Society). Pagal paslaugų grupę ir slaptą organizaciją žaidėjai pasirenka papildomus įgūdžius. Mutacijos - tai įvairios savybės, tokios kaip nematomumas, pirokinezė ar mašinų empatija.
Žaidimo pradžioje kiekvienas žaidėjas gauna po 25 iškrypimo taškus (Perversity Points) ir gali papildomai užsidirbti jų už linksmą žaidimą. Šiais taškais galima sustiprinti atakas bei įgūdžių patikrinimus, pakeisti kauliukų metimų rezultatus, sumažinti draugo/priešo sėkmę ir t.t.
Kiekvienas žaidėjas taip pat turi po du atributus (Attributes), vadinamus Galia (Power) ir Galimybėmis (Access). Šių atributų reikšmes ir kaip jie naudojami žino tik Žaidimo Meistras.
Kiekvienas iš veikėjų grupėje gauna vieną iš šešių pareigų: vadovo, lojalumo pareigūno, higienos pareigūno, ryšio ir įrašinėjimo pareigūno, inventoriaus pareigūno arba laimės pareigūno.
Veiksmų sėkmė nustatoma dvidešimtsieniu (d20) kauliuku siekiant išmesti specialybės reikšmę arba mažiau. Visa tai galioja ir kautynėms. Pavyzdžiui, šaudant į kitą personažą reikia išmesti šaudymo įgūdžio ribose. Žaidėjai turi septynis žalos lygius (nuo Sveikas iki Sunaikintas), o kiekvienas ginklas daro minimalų ir maksimalų žalos lygį. Žalą gali sumažinti šarvai ir panašios gynybos priemonės.
Dauguma mutacinių galių veikia kaip ginklai, padeda įgūdžiams arba turi teigiamą poveikį veikėjo veiksmams. Tačiau jei veikėjo mutacinės galios demaskuojamos, jis baudžiamas mirties bausme.
Įdomybės
1989 m. buvo pasirodęs The Paranoia Complex kompiuterinis žaidimas, skirtas Amiga, Amstrad CPC ir Commodore 64 platformoms.
Nuorodos
- Mongoose Publishing Paranoia tinklapis
- Paranoia XP Design Blog - blogas, kur žaidimo autoriai skelbia informaciją apie būsimus papildymus ir diskusijas apie „Paranojiškas" apraiškas realiame pasaulyje.
- Paranoia Live - vienas didžiausių ir aktyviausių Paranoia fanų tinklapių. Čia galima rasti ir internetinio Paranoia žaidimo „JParanoia" programą.
Straipsnis parengtas naudojant Wikipedia medžiagą pagal GNU Free Documentation License licencijos sąlygas.
