29 skyrius

Tą naktį nakvojome apgriuvusiame bokšte. Buvo šalta, todėl beveik visi naktį pabudome kalendami dantimis. Tik mažoji magė lyg niekur nieko ramiai sau miegojo bokšto antrajame aukšte. Makaronas su Tokei-ito išslinko laukan ieškoti malkų, o Šaknelė užkūrė laužą iš atneštų šakų ir sausų žolelių. Šiek tiek sušilus, pagaliau pavyko užmigti. Rytui išaušus šiek tiek pasistiprinome ir nutarėme keliauti į kitą bokštą, kurį matėme dunksant tolumoje. Antrasis bokštas pasirodė esąs toks pat apleistas ir apgriuvęs kaip ir tas, kurį neseniai palikome. Aplink pilį mėtėsi išvartyti akmenys, tarsi kažkas kažko būtų ieškojęs po jais. Tokei-ito pirmasis apžiūrėjo bokšto vidų, po to į jį sulindo ir visi kiti kompanijos nariai. Viduje tvyrojo netvarka ir degėsių kvapas. Nieko ypatingo ir įdomaus. Šaknelė su Makaronu pradėjo tikrinti bokšto sienas, ieškodami ertmių, ir pagaliau atrado akmeniu uždengtą plyšį iš kurio ištraukė suglamžytą skudurėlį su 9 ar 10 dvorfų simbolių. Deja, niekas iš mūsų nemokėjo skaityti dvorfiško rašto, taigi simbolių paslapties nesugebėjome įminti. Ką gi, šniukštinėjome pilį, ieškodami ko nors, suprasti, kur gi ieškoti to senio Mėlynbarzdžio. Makaronas rado žemėm užverstą šulinį, o po to ardė grindų plytas. Pėdsekys dairėsi pėdsakų, tačiau nieko ypatinga neaptiko. Yla pabandė nustatyti, ar nėra ko nors užkerėta šiame apleistame bokšte ir aptiko, kad nulūžęs bokšto kampas yra aptaškytas kažkokiomis gleivėmis. Po to Yla pakilo į orą pasižvalgyti aplinkui. Nusileidus visiems papasakojo, kad šiaurėje ji pastebėjo judančią grupę. Po valandėlės ji vėl pakilo į orą ir pamatė, kad grupė, sudaryta iš 11-os raitelių priartėjo. Pririšę prie arklių jie kažką vilko paskui save. Mes pasislėpėme už bokšto sienų ir laukėme jų priartėjant. Raiteliams prijojus vienas jų sušuko žodžius, kuriuos Yla mums pašnibždomis išvertė:"Sveikas, Mėlynoji barzda. Krovinys pristatytas". Dabar galėjome juos atidžiai apžiūrėti. Tai buvo gnoliai. Kai kas iš mūsų juos matė pirmą kartą. Taip pat pastebėjome, kad surištieji daiktai, kuriuos gnoliai vilko paskui save, buvo virvėmis supančiotos būtybės. Keturi gnoliai prijojo arčiau prie pilies. O mes nusprendėme jiems parodyti, iš kur kojos dygsta - ėmėme juos pulti. Magė paleido ugnies kamuolį ir pažeidė vieną. Makaronui ranka taip pat nesudrebėjo - jo paleista strėlė patikė kitam į kaklą ir jį nukovė. Rokanona savo aukai pataikė į šlaunį, tačiau strėlė šarvais nuslydo į šoną. Du iš gnolių spėjo atsitraukti, dar vienas apalpo balne, tačiau nujojo su kažkieno paleista strėle, įsmigusia nugaroje. Sugrįžę gnoliai užmušė visus tris savo belaisvius ir atsitraukė toliau nuo bokšto. Šešetas raitelių pasiruošė ginklus, skydus ir pamažu pradėjo artėti. Rokanona sukerėjo - tris iš jų paveikė miego kerai. Magė paleido ugnies kamuolį ir beveik susprogdino vieną raitelį su arkliu, o Makaronas su paleistu ????prakirto vienam iš jų kiaušą. Tokei-ito nesisekė, jo paleistos strėlės švilpė pro šoną. Raiteliai visiškai priartėjo ir ėmė supti bokštą. Vienas iš jų sviedė kažkokį dygliuotą daiktą į bokšto viršų. Makaronas stryktelėjo, ir dygliuotas daiktas atsidūrė jo rankoje. Staiga pasigirdo sprogimas, į šonus pasipylė skeveldros, tačiau Makaronas paliko sveikas bestovįs bokšto viršuje. Paveikti elfės kerų du iš gnolių užmigo tiesiog balnuose, tačiau kiti jau pasirodė bokšto laiptų apačioje. Vienas gnolis pripuolė prie Makarono. Orkas užsimojo spragilu ir pataikė tiesiai priešininkui į veidą. Kraujais pasruvęs veidas ėmė keistis ir pavirto tikru hienos snukiu. Tačiau Makaronui ne ką labiau pasisekė: vienu supykusio gnolio smūgiu orkas buvo perkirstas per pusę. Jo žarnos išsivertė laukan, o kūnas susmuko vietoje. Narsiai kaudamiesi užmušėm visus mus puolusius gnolius. Po mūšio Šaknelė susiuvo Makarono žarnas ir kerų pagalba pabandė įkvėpti prarastą gyvybę.Orko širdis pradėjo plakti, tačiau pats Makaronas neatsibudo. Po to sutempėm visus žuvusius į vidų ir netrukus išgirdome trimitų garsus. Ėmė temti, trimitų garsai suskambėjo visai arti, o netrukus kažkas visai arti pasakė: "Sveikas, Yla. Atėjome prekių, išeik". Kažkas iš mūsų sušuko, kad prekės pirmame aukšte. Tai buvo signalas mums sprukti. Rokanona užsikerėjo levitaciją, Yla sukūrė diską. Visi ant jo sušoko bei užtempė Makaroną. Pakilome disku aukštyn, buvome apšaudyti arbaletų, tačiau laimingai pasiekėme Odino tvirtovę. Nusileidome į bokštą pamiegoti ir atgauti jėgas.

Šaknelė