Susodino mus kaimo pakrašty, šalia bambukų giraites. Žaibolaidis kaip ir anksčiau skraidžiojo kaip dūmelis. Tačiau atsitiko neregėtas dalykas. Žaibolaidis vėliau papasakojo, kad jis beskraidydams priskrido upelį, kuriame pamatė besiturškantį vandeny begemotą. Tada įdomiai bežiurėdams įlindo į to begemoto pasamonę ir jį užvaldė. O kaime tuo tarpu seniūnas atsisėdęs savo namo prieangyje pradėjo labai jau įtartiną pypkę rūkyt. Kuo ilgiau rūkė tuo sargybiniai arčiau jo slinkt pradėjo. Žaibolaidis irgi nesnaudė, kažkaip sugebėjo begemotui įteigt, kad tame kaimelyje yra daug begemočių. O kaime irgi pradėjo dėtis keisti dalykai, nes keli sargybiniai prisiuostę dūmų kaip ir seniūnas apspango ir viskas rožinėm spalvom ėmė jiems matytis. Mes irgi nesnaudėm, pamatėm šalia bambuko išvartą ir visi link jos pradėjom slinkt, kad galėtume pančius nusizulint. Prie seniūno trobos ėmė rinktis kaimo vyrai, už jų moterys ir vaikai. Seniūnas naują pypkę prikimšo ir paleido ratu. Sargybiniai į mus nebekreipė dėmesio. Mums tik spėjus nusizulint pančius kaip iš tamsos išlindo begemotas. Nustebom tai pamatę, bet su manim mentaliniu ryšiu susisiekė Žaibolaidis ir pasakė, kad jis begemotą valdo. Kaime kilo neišpasalytas sąmyšis. Visi kur kas bėgt pradėjo ir prie seniūno namų liko tik jis ir apspangę sargybiniai. Kit kaimo vyrai dar nebuvo spėję tiek įtraukti dūmų. Kilus sąmyšiui mes puolėm prie sargybinių paliktų ginklų ir maisto, nes jau senokai buvom nevalgę. Tačiau berenkant daiktus Žaibolaidis pranešė, kad šamanas užvaldė begemotą ir jį išmetė iš jo. Liepė mums nešdintis iš jo kelio, tačiau buvo per vėlu. Begemotas pasinešė tiesiai link Kreivo. Kreivas nebūtų Kreivas, nepasimetė, sviedė lazdą į šamaną ir taip trinktelėjo, kad šis iš koto išvirto. Kreivas bėgdamas nuo begemoto į namelį nepasigailėjo šamano ir jį tiesiog pribaigė, kad nebesikankintų. Spėjom mes su Kreivu trumpas ietis pasičiupt. Begemotas nesustojo ir šoko link Kreivo. Tik Kreivas elfiško vikrumo dėka spėjo išsisukt nuo begemoto ir po nameliu palindo. Bet šliauždamas po nameliu tiek susijaudinęs buvo, kad nepamatė kaip į šamano išvietę įsivertė. Gaila kad ne visas. Tačiau begemotui tai buvo vienodai ar jis šūdinas ar ne, bet pasiekt ji toliau norėjo. Tuo tarpu kaimo kariai įsidrąsino, turbūt suveikė pypkės dūmai ir patraukė link mūsų. Žaibolaidis mus perspėjo ir mes pasileidome bėgti link upelio iš kur jis atėjo. Kol kreivas su begemotu cackijos aš spėjau dar kitų ginklų paimt, katanų ir iečių. Kas vyko kaime nežinom, bet įtariam, kad tą vakarą daug aukų buvo. Mes pasileidom bėgt pasroviui. Ėmė lyt lietus, tai mus nudžiugino, pėdsakus paslėpė. Sustojus pailsėt, Žaibolaidžis nuskrido apylinkių panaršyt ir ne veltui laiką gaišo. Aptiko jis buivolų kaimenę ir vėl kažkokiu mistiniu būdu buivolų kaimenės pagrindinį buivolą užvaldė. Belaukdami Žaibolaidžio pirma triukšmą išgirdom, o paskui vaizdą. Gerai, kad Žaibolaidis spėjo pranešt, kad jis čia pareina Na tada lengviau paliko ir nieko nelaukę ant buivolo sušokom raiti jot. Nustojus lyt tolyje pamatėm kalnus ir patraukėm link jų.